Per Velykas „Tyto alba“ kviečia įspūdžių ieškoti margose ir šviesiose istorijose

Kvapą gniaužiantis romanas apie gyvenimą keičiančią kelionę. 1932 metų vasara, Didžiosios depresijos, nevilties ir skurdo laikai. Netekę tėvų broliai Albertas ir Odis O’Banjenai patenka į niūrų Linkolno indėnų internatą. Kilęs tornadas sugriauna viltį turėti naujus namus, tad broliai su dviem likimo bičiuliais sėda į kanoją ir nepažįstamomis upėmis leidžiasi į visišką nežinomybę. Jie nė nenutuokia, kiek iššūkių, pavojų ir apreiškimų jų laukia, kaip ši odisėja juos pakeis, kur nuves ir ką suteiks. Tai sukrečianti saga apie tai, kaip išlikti, kai pasaulis atstūmė, ir apie šviesiąją žmogaus pusę, padedančią nepamesti kelio ir tamsiausią naktį.

Dažnai laikas atveria visai naujas prasmes ir vertes. Taip nutiko ir su po 16 metų sugrįžusia J. Ivanauskaitės pokalbių knyga „Švelnūs tardymai“. Ši knyga – galimybė pažvelgti, kaip pasaulis atrodė tada, apie ką kalbėjome, kaip mąstėme. „Švelniuose tardymuose“ įvyksta ne tik pokalbiai, bet ir magiškas praeities bei dabarties susitikimas, išryškinantis tai, kas iš tiesų vertinga, amžina ir viltinga. Knygoje  – daugiau kaip 20 J. Ivanauskaitės pokalbių su įdomiausiomis asmenybėmis, tarp kurių – Rolandas Kazlas, Marijonas Mikutavičius, Rasa Samuolytė,  Borisas Grebenščikovas, Eglė Špokaitė. 

Jeruzalės istorija – tai ir mūsų civilizacijos, ir to pasaulio, kuriame iki šiol tebegyvename, istorija. S. S. Montefiore pasakodamas Jeruzalės istoriją atskleidžia ir pasaulio istoriją – kaip kilo ir žlugo imperijos, kaip kirtosi jų keliai, kaip gimė, plėtojosi ir konfliktavo trys pasaulinio masto tikybos – judaizmas, krikščionybė ir islamas. Šiame pasakojime pateikiama daug dramatiškų asmenybių istorijų – monarchų, karvedžių, maištininkų, religinių lyderių, šventųjų. Čia daug kilnių bei tragiškų meilės ir neapykantos sankirtų, daug skirtingų kelių, kuriais gausybė žmonių per amžius siekė patekti į šį nepaprastos traukos miestą.

Knyga pasiilgusiems pavasario. Gerų skaitytojų vertinimų sulaukusios „Sniego sesės“ autorė M. Lunde šįkart kviečia į užburiančias pavasario ir saulės paieškas. Knyga pirmiausia skirta 8–12 metų skaitytojams, tačiau puikiai tiks visai šeimai. Lilė su seneliu gyvena pasaulyje, kuriame niekada nepasirodo saulė: čia nėra nei dienos, nei nakties, nesikeičia metų laikai, vien tik amžina prieblanda. Senelis kasdien keliauja rūpintis daržovėmis ir vaisiais, kad jų turėtų miestelio gyventojai. Staiga viską aukštyn kojom apverčia senelio namie pamirštas lauknešėlis. Nešdama jį seneliui, Lilė netikėtai aptinka slaptą takelį, vedantį miško tankmėn. Nepaisydama draudimų Lilė leidžiasi į mišką, kur prasideda išbandymų, paslapčių ir vilties kupina kelionė. Vilties pamatyti saulę ir pagaliau sulaukti pavasario.   

Gera idėja turi didžiulę įtaką, bet šiandien negana vien ją turėti – reikia ja užkrėsti kitus. Bendravimas ir gebėjimas įtikinti – savybės, kurios šiandien reikalingos kaip niekada. „Penkios žvaigždutės“ – knyga, mokanti įtikinimo meistrystės. Knygoje autorius pateikia daugybę pratimų, patarimų ir istorijų apie žmones, mokančius genialiai pasinaudoti įtikinimo gebėjimais. Jis kalbasi su neuromokslininkais, verslininkais, istorikais, milijardieriais, tokių bendrovių kaip „Google“, „Nike“, „Airbnb“ vadovais, kad iš pirmų lūpų išgirstume, kaip jie sugebėjo žodžiais uždegti žmonių vaizduotę ir savo tikslus paversti realybe.     

Romanas „Užverstas dienoraštis“ nukelia į XIX ir XX amžių sandūros Kopenhagą, kurią, regis, galima užuosti, paliesti ir joje apsigyventi. Geros šeimos dukra Frederikė ruošiasi tekėti už jauno pastoriaus ir dalytis su juo visais kuklaus gyvenimo džiaugsmais bei vargais. Tačiau laisvamanių būrelio, į kurį atsitiktinai patenka ir Frederikė, siela – žavus, protingas gydytojas Frederikas atveria jai kito gyvenimo galimybę. Beveik bergmaniškos dramos, verdančios Frederikės sieloje, – amžinos, o vyro ir moters santykių labirintas – sudėtingesnis, nei galime įsivaizduoti.   

Knygoje „Istorijos balsai“ – istorijos eigą pakeitusios kalbos, patriotizmo, drąsos, sveiko proto, o kartais – ir aklos neapykantos pavyzdžiai. Talentingiausi oratoriai, nuo Nerono iki Winstono Churchillio ar Baracko Obamos, nuo Sokrato iki Evos Peron, pribloškia gebėjimu suburti žmones, įkvėpti jiems ryžto, pasitikėjimo, o kai kurie – ir įžiebti jų širdyse blogio liepsną. Dauguma jų skatino demokratinių jėgų įsigalėjimą, klojo bendrakultūrinių vertybių pamatus. Tačiau esama ir visomis prasmėmis „tamsių“ kalbų, kurių padariniai aptemdydavo pasaulio horizontą, šios liūdnus pėdsakus palikusių politinių veikėjų kalbos gali tapti pamokomis ateičiai. 

8–12 metų skaitytojams skirta G. Viliūnės knyga kviečia į Ventės ragą, kur šeimininkauja šarka Pika, paukščių sąskrydžio sekretorė. Ji rūpinasi, kad kiekvienas paukštelis būtų sužieduotas – gautų dailų žiedą su užrašu „Lietuva“. Bet prieš leidžiantis į tolimą kelionę paukščiai būtinai turi išgirsti garbės pirmininko ir Lietuvos nacionalinio paukščio gandro Granto iškilmingą kalbą. Visi nekantrauja, tik štai antra diena Granto niekur nematyti. Kur dingo gandras? Šarka su draugais pradeda paieškas. Gal gandras užsibuvo Nidoje? O gal svečiuojasi pas savo bičiulį filosofą garnį Filą? Ar pavyks bičiuliams surasti gandrą ir išgirsti jo ilgai ruoštą kalbą? Kaip ir knygoje „Smiltės ir Vėjaus kelionė po Baltijos jūrą“, G. Viliūnė ne tik pasakoja paukščių nuotykius, bet ir pateikia įdomių faktų apie sparnuočių pasaulį.  

„Septynių seserų“ ciklo autorės L. Riley romanas „Meilės laiškas“ nukelia į 1995 m., Londoną. Miršta iškiliausias savo kartos aktorius, devyniasdešimt penkerių seras Džeimsas Harisonas ir palieka ne tik gedinčią šeimą, bet ir pribloškiančią paslaptį, kuri gali išjudinti Anglijos visuomenės aukščiausiojo sluoksnio pamatus. Ambicingai jaunai žurnalistei Džoanai Haslam skiriama užduotis aprašyti legendinio aktoriaus atminimo mišias, į kurias susirenka garsenybės ir šio pasaulio galingieji. Bet po visu šiuo blizgesiu Džoana aptinka kažką labai tamsaus – užuominą apie Džeimso Harisono paliktą laišką, kurio turinį iš paskutiniųjų stengiamasi nuslėpti jau septyniasdešimt metų. 

Nepaprastai įtraukiantis pasakojimas apie tai, ką genai atskleidžia apie žmonijos identitetą ir istoriją. Čia rasite žmonijos afrikietiškos kilmės hipotezės paaiškinimą, sužinosite, kiek procentų neandertaliečių genų yra šiandieninių europiečių genome, drauge su autoriumi leisitės į Europos karalių genealoginių linijų raizginius, panašius į susipainiojusį tinklą, kurio gijos dažnai baigiasi aklaviete dėl kraujomaišos. Pasak autoriaus, iš tiesų savo DNR molekulių tekstus turėtumėme skaityti ne kaip instrukcijas, o kaip epines poemas. Visi savo genomuose nešiojamės ištisos žmonijos istoriją: gimimus, mirtis, ligas, karus, badus, migraciją ir daug daug sekso.